Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija
Vilniaus savivaldybės
Grigiškių gimnazija
Kalba:  ltruenpl
Tel./faks (8 5) 243 2555
Adresas Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
El  paštas rastine@grigiskiuvidurine.vilnius.lm.lt
 
Kraunasi...

Projekto „Bendra gėlė hospisui” padėka

Gerbiama Gimnazijos bendruomene,

Popiežius Jonas Paulius II pasakė, kad žmogus yra turtingas ne tuo, ką turi, o tuo, kuo jis yra ir kuo dalijasi su kitais.

Nuoširdžiai dėkoju, kad dalyvavote palaimintojo kunigo Michalo Sopočkos hospiso bendruomenės projekte „Bendra gėlė hospisui” -  pasidalijote gerumu, džiaugsmu su hospiso pacientais, vietoj gėlių paaukojote lėšų hospisui. 

Palaimintojo kunigo Michalo Sopočkos hospiso įkūrėja ir direktorė sesė Michaelą Rak, dėkoja gimnazijos bendruomenei už dosnią auką, mūsų gerumą.

 

Pagarbiai

Hanka Gžybovska

Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos direktorė


Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

           Saulėtą spalio 11d. 6 b klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Vilma išvyko į pačią Vilniaus širdį - Gedimino prospektą, kuriame puikuojasi didinga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ši išvyka suplanuota kaip gimnazijos Skaitymo įgūdžių gerinimo projekto dalis, pasivaikščiojimas po bibliotekos erdves paliko didelį įspūdį. Paskaitykime, ką apie tai mano patys mokiniai:

Vakar buvau Martyno Mažvydo bibliotekoje. Ten buvo labai įdomu. Manau, kad kada nors ten dar tikrai nuvažiuosiu.

Karina

Man labai patiko Mažvydo bibliotekoje. Ten buvo labai daug įdomių dalykų. Labai norėčiau dar važiuoti į tokias įdomias ekskursijas.

Milena

Man patiko Mažvydo bibliotekoj, kad galima kurti knygas su lazeriu arba 3D spausdintuvu. Noriu dar kartą ten nuvažiuoti.

Patrikas

Ekskursija man labai patiko, įdomi ir labai įtraukianti. net negalėjau įsivaizduoti, kokia Mažvydo biblioteka didelė ir neįprasta. Noriu padėkoti mokytojai už ekskursiją.

Vika

Ekskursija buvo labai įdomi. labiausiai man patiko muzikinė studija. Norėčiau vėl ten nuvažiuoti.

Donat

Labiausiai man patiko tai, kaip mums pasakojo apie biblioteką, ir dirbuvės "Pasidaryk pats sau". Smagu, kad mokykla organizuoja tokius renginius.

Rafal Antoni

Martyno Mažvydo bibliotekoje yra garso įrašų studija. Mes labai norime ten įrašyti savo dainą. Biblioteka labai graži ir didelė, mums ji patiko.

Viktorija ir Eva

Man patiko bibliotekoje, bet labiausiai - muzikos įrašų studija. Biblioteka labai didelė.

Julijus

Mums patiko viskas, labiausiai konstravimo kabinetas - dirbuvės. Čia buvo 3D spausdintuvas, įvairūs įrankiai, daug lazerių. patiko bibliotekos knygos, labai įdomu.

Edgarai

 

Daugiau nuotraukų


Istorijos ir pilietiškumo pamokos Tuskulėnų rimties parko memorialiniame muziejuje

        Gražią saulėtą rudens dieną Ib, IIa, IIb, IIc mokiniai kartu su mokytoja Božena Senkevič dalyvavo istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokose Tuskulėnų rimties parko memorialiniame muziejuje. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, esantis Tuskulėnų dvaro teritorijoje, mena tragiškus XX a. Lietuvos istorijos įvykius. Dvaro teritorija nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro žemė, o iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti apie 1825 m. Puošnus klasicizmo stiliaus architektūros ansamblis Neries pakrantėje iki XIX a. vidurio garsėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. Sovietinės okupacijos metais nacionalizuoto dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. 1944–1947 m. čia buvo slapta užkasti NKGB–MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir jų vadai, dvasininkai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos kovotojai ir kiti asmenys, neįtikę sovietiniam totalitariniam režimui. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.

     Pirma pamokų dalis vyko muziejuje ir kolumbariume. Ekskursijos metu mokiniai susipažino su Tuskulėnų dvaro istorija. Didelį įspūdį padarė XVII a. krosnies liekanos, kurioje buvo gaminamos plytos  šv. Petro ir Povilo bažnyčios statybai.  Muziejaus ekspozicija ,,Tuskulėnų aukos ir budeliai‘‘ atskleidė skaudžią tiesą apie sovietmečio totalitarinio režimo represijas, vykdytais 1944-1953 metais. Antroje pamokų dalyje mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime. Remiantis istoriniais šaltiniais – autentiškomis nuotraukomis, archyviniais dokumentais – mokiniai aktyviai atlikdavo praktinės užduotys. Didelį mokinių susidomėjimą sulaukė tarptautinė paroda po atviru dangumi  „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“. Ją sudaro daugiau kaip 200 archyvinių eksponatų – nuotraukų, dokumentų, filmų, žemėlapių ir individualių liudijimų.

      Visų mokinių nuomone, tai buvo labai įdomios ir naudingos istorijos ir pilietiškumo pamokos kitoje edukacinėje aplinkoje, o puikus oras suteikė galimybę pasigrožėti nuostabiu kraštovaizdžiu!

 

Daugiau išvykos nuotraukų 


2021 M. - TOTORIŲ ISTORIJOS IR KULTŪROS METAI

Šiemet sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo.

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu ir įvertindamas tai, kad totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, 2021 metus paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Prie šios gražios Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės organizuojamos akcijos prisijungė ir mūsų gimnazijos 7-IV gimn. klasių mokiniai ir dailės mokytoja Nijolė ir geografijos, fizinio ugdymo mokytoja Gražina. Mokiniai rinko medžiagą, nuotoliu keliavo ir susipažino su vietovardžiais: Totoriškių kaimas, 40 totorių kaimas, Totoriškių ežeras,( https://www.trakai-visit.lt/virtuali-ekskursija-zemes-ir-laiko-prakalbinimas-nuo-totoriskiu-ezero-iki-keturiasdesimties-totoriu-kaimo/).

Būtent Didysis kunigaikštis Vytautas pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų apsigyventi Lietuvoje. Įkurdino juos Trakuose, Vilniuje, netoli Alytaus ir Švenčionyse, kad jų gyvenami kaimai puslankiu saugotų Trakus ir Vilnių nuo priešų antpuolių. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba – jie sudarė Vytauto asmeninę sargybą. Sužinojome, kad seniausia Lietuvoje totorių gyvenvietė Nemėžyje (lenkiškai Nemežona). Rugsėjo mėn jau galėjome ir pakeliauti. Vilniaus mieste aptikome Totorių gatvę, Trakuose užsukome į parodą „Lietuvos totorių paveldas“, ragavome totorišką šimtalapį. Po kelionių mokinių įspūdžiai atgulė piešiniuose.

O kas sieja totorius ir Grigiškes? Neries kairysis intakas – Vokės upė, vienas vietovardžių, kuris pirmiausia minimas rašytiniuose šaltiniuose ir literatūroje apie totorių įkurdinimą bei žingeidūs Grigiškių gimnazijos mokiniai, besidomintys savo krašto istorija.

 

Mokinių piešiniai ir nuotraukos


KĄ KALBA LIETUVOS AKMENYS?

         Rugsėjo 29 d gimnazijos mokiniai lankėsi Žemės gelmių informacijos centre - vieninteliame muziejuje, kuriame atsispindi Lietuvos žemės gelmės. Pirmiausiai mus pasitiko svarbi šio muziejaus dalis – lauko riedulių ekspozicija. Važiuojant pro Vievį šią vietą galima pastebėti iš toli. Iš įvairių šalies kampelių riedulių čia atgabenta net 552. Šie akmenys yra suvežti iš visos Lietuvos ir išsidėstę 4 ha užimančiame Kauno botanikos sodo specialistų sukurtame parke - visi jie kontinentinių ledynų atplėšti ir atvilkti prieš 24 000-13 000 m. iš Fenoskandijos (geografinis ir geologinis terminas, nusakantis teritoriją, apimančią Skandinavijos ir Kolos pusiasalius, Suomiją ir dalį Karelijos), Baltijos jūros dugno, Estijos ir Latvijos teritorijų.

         Žemės gelmių informacijos centras saugo iš gręžinių ištrauktas uolines šerdis, moksliškai vadinamas kernu. Didžiuliame, šalia ekspozicijų prigludusiame sandėlio pastate įkurdinta geologų biblioteka – kernoteka, į kurią atvyksta žemės gelmių paslapčių tyrinėtojai iš įvairų šalių. Apžiūrėjome ir mes retų mineralų ir fosilijų ekspoziciją, suakmenėjusius prieš milijonus metų Žemėje klestėjusios gyvūnijos pėdsakus, susipažinome su moderniosios geologijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus gyvenimu ir darbais, atradome „Lietuvos marmurą“– anhidritą.

 

Daugiau nuotraukų


RUGSĖJO 27 – PASAULINĖ TURIZMO DIENA

Rugsėjo 27-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Nutarimas švęsti Pasaulinę turizmo dieną priimtas 1979 m. Ispanijoje per III Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Generalinę asamblėją. Numatyta, jog ši diena – tinkamiausias laikas švęsti: šiauriniame pusrutulyje antroje rugsėjo pusėje baigiasi turistinio sezono įkarštis, tuo tarpu pietiniame jis tik prasideda.

2021 m. Pasaulinės turizmo dienos tema - "Turizmas - pokyčių ir augimo veiksnys". Lietuvos turizmo centrai parengė daug įdomių veiklų, kurias išbandė žingeidi, sportiška Grigiškių gimnazijos bendruomenė. Mokiniai, tėveliai ir mokytojai šį savaitgalį išvykomis pėstute, dviračiais bei automobiliais paminėjo tarptautinę turizmo dieną.

 

Kelionių po Grigiškes, Lentvarį, Trakus, Vilnių, Dzūkijos regioną bei Austriją akimirkos ….